Jobo knyga

Jobo knyga

1 dalies spektaklis
Iš hebrajų k. vertė Antanas Rubšys

Spektaklio premjera įvyko 2013 m. rugsėjo 19 d. Teatro Olimpico, Vičenza (Italija)
Spektaklio trukmė: 1 val.40 min.

Kūrėjai

Prodiuseris Teatras Meno Fortas

Spektaklio koprodiuseriai
Vičenzos miesto teatras (Italija)
Spektaklis sukurtas remiant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir prodiuseriui Aldo Miguel Grompone (Roma, Italija)

Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas Marius Nekoršius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Originali Muzika Leon Somov
Šviesų dailininkas: Audrius Jankauskas

Vaidina

Jobas Remigijus Vilkaitis

Vygandas Vadeiša
Salvijus Trepulis
Vaidas Vilius
Marija Petravičiūtė
Simonas Dovidauskas
Milda Noreikaitė
Beata Tiškevič
Adelė Tresiūtė – Aukštikalnė
Darius Petrovskis

Režisieriaus asistentas Tauras Čižas
Garso režisierius Arvydas Dūkšta
Rekvizitas Genadij Virkovskij

Recenzija

Biblijos tekstą apie dievobaimingą Jobą, iš kurio Šėtonas palaimintas Dievo atima turtą, šeimą ir sveikatą, idant išmėgintų jo tikėjimo galią, Nekrošius perskaito absoliučiai moderniai. Tai istorija žmogaus, kuris patirdamas vieną nesėkmę po kitos, klausia savęs vis to paties klausimo: „Už ką?“ Ir kodėl verta toliau gyventi pasaulyje, kuriame nėra teisingumo, bet tiek daug skausmo?
T.Filipova

„Jobo knyga “ – spektaklis kupinas kančios. Šis darbas žada tapti vienu iš pačių galingiausių ir skausmingai įtaigiausių Nekrošiaus pastatymų.
Taip, žinoma: jis remiasi vaizdingų Nekrošiaus metaforų sistema. Jos tikslios ir išieškotos. Tačiau „Jobo knyga“ būtų neįmanoma be tikro „Meno forto“ artistų susideginimo scenoje. Ir tik stipriu iki drebulio dangaus virš galvos ir pragaro po kojomis pojūčiu, tik su galingu Visagalio buvimo kasdieniame gyvenime suvokimu ir Viešpaties rankos virš gatvės minios jutimu – galima buvo sukurti tokį spektaklį.
E.Djakova

Atitraukdamas nuo kasdienybės šis spektaklis pažadina mus tikrajai būčiai (…) Režisierius teigia tikėjimą, jis suformuoja tokias jausmines erdves, kuriose ryškiausia tampa žmogaus elgsena. Žmogus ieško Dievo, kad galėtų atsakyti į jam rūpimus klausimus, ir šis ieškojimas įrodo mūsų egzistencijos prasmę. Tikroji žmogaus būtis įmanoma tik kančios žydėjime.
D. Šabasevičienė

Galerija