Cinkas

Svetlana Aleksijevič

Cinkas

Spektaklio trukmė – 3 val. 20 min.
Premjera įvyko Valstybiniame Jaunimo teatre Vilniuje , 2017 m. lapkričio 29 d.

Kūrėjai

Spektaklio prodiuseris – Teatras Meno Fortas ir Valstybinis Jaunimo teatras
Sepktaklio sukūrimą rėmė Lietuvos kultūros taryba

Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas Marius Nekrošius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Kompozitorius Algirdas Martinaitis
Šviesų dailininkas Audrius Jankauskas

Vaidina:
Aldona Bendoriūtė
Simonas Dovidauskas
Sergejus Ivanovas
Adomas Juška / Pijus Ganusauskas
Ieva Kaniušaitė
Dalia Morozovaitė
Milda Noreikaitė / Marija Petravičiūtė
Aušra Pukelytė / Vitalija Mockevičiūtė
Vygantas Vadeiša
Vaidas Vilius
Genadij Virkovskij

Režisieriaus asistentas Tauras Čižas
Garso režisierius Arvydas Dūkšta

Recenzija

„Yra dvi situacijos, kai žmogus pakyla virš gyvenimo kasdienybės, ir atsiveria jo esmė: kai jis įsimylėjęs ir kai nujaučia artėjančią mirtį. Tada žmogus egzistuoja ant savo galimybių ribos“, – sako rašytoja Svetlana Aleksijevič. Jos knygų pasaulis sudėliotas „iš tūkstančių balsų, likimų, mūsų buities ir būties fragmentų“, kurie liudija ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Ir epochos pabaigą…

Po 26-erių metų į savo jaunystės – Jaunimo teatrą režisierius Eimuntas Nekrošius sugrįžo pastatyti spektaklį, pasakojantį apie tai, kas įvyko prieš tuos tris dešimtmečius. Apie epochą, kuri nugrimzdo į nebūtį, bet jos padarinius jaučiame ir šiandien. Išvaikščiojęs pasaulinės literatūros viršukalnes, šį kartą Nekrošius susitelkė į eilinių žmonių likimus. Ir žvelgia į praeitį iš dabarties perspektyvos.

1986-aisiais įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, tapusi didžiausia XX antros pusės žmonijos katastrofa. 1989-ųjų pradžioje Sovietų pralaimėjimu baigėsi dešimtmetį trukęs karas Afganistane, nusinešęs dešimtis tūkstančių karių ir šimtus tūkstančių civilių gyvybių. Žlunganti valstybė iš paskutiniųjų slėpė ne tik abiejų tragedijų statistiką, bet ir savo agoniją. Epochos pabaigą pranašavo cinko karstai, kuriuose iš Afganistano į tėvynę buvo gabenami žuvę kareiviai. Cheminis elementas cinkas, būtinas žmogaus gyvybei palaikyti, per karą tapo gyvybės pabaigos simboliu. Pradžia ir pabaiga tilpo trumpoje cheminėje formulėje – Zn.

Kelerius metus keliavusi po neaprėpiamą buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją, rašytoja Svetlana Aleksijevič rinko paprastų žmonių pasakojimus ir liudijimus apie skaudžiausius įvykius, nutikusius Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu. Iš žmonių pasakojimų gimė ir garsusis autorės ciklas „Utopijos balsai“, kurį sudaro penkios knygos. Dvi iš jų – „Cinko berniukai“ ir „Černobylio malda“ tapo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“ literatūriniu pagrindu.

Nekrošiaus spektaklio centre – pati Svetlana Aleksijevič. Jos asmenybė ir kelionė per savo laiką. Išgalvota ir tikra tuo pat metu. Nuo vaikystės svajonės iki profesinių aukštumų. Tai – vienišo kūrėjo kelionė, turint vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką. Ir paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Paradoksali kelionė – rašytojos svajonė išsipildė dėl jos aprašytų suluošintų gyvenimų…

Galerija